Visi prasmingi garsai virto tyla.
Tyla – tai būsena, erdvė, kurioje vyksta kažkas svarbaus tau, kai
atsiveria naujas žinojimas. Ir tuo norisi dalintis. Tiesiog.

Parodos foto reportažas Artnews.lt

Tylos ir garso, įvairių būsenų ir savasties apmąstymai LRT „Kultūros diena“ reportaže iš „Meno parko“ galerijoje vykstančios parodos.

Buvau pakviesta dalyvauti tarptautiniame šiuolaikinio meno festivalyje STARTAS, kuris vyko Rokiškyje. Atvykusi tiesiog pasidairyti, pasieškoti vietos savo performansui, susipažinau su entuziastinga, aktyvia savanore Ieva Rakauskaite. Mums kartu bevaikštant po miestelį ir besidairant, besigrožint juo, aišku, vyko ir pokalbiai apie performansus, apie gyvenimą, apie galimybes savanoriauti, keliauti, pažinti pasaulį ir save.

Mes patys renkamės, ką matome žydinčiame medyje: žiedą, popierių, arbatą, lapą, kvapą ar prisilietimą. Tai – daugiakryptiškumas, kai leidžiame nurimti protui, išgirstame save ir matome tuščią, tačiau kartu pilną erdvę. Tokiu būdu išmokstame dalintis, atsiverti, prisiliesti.

Plačiau skaityti čia.

Ainė Jacytė – tapytoja, jautriai „ištapanti“ žodžiais savo įspūdžius, patirtus kolegų parodose, pokalbiuose su jais.

…svarbiausias išlieka santykis su žiūrovu. Pati kūrybos esmė yra kūrinių poveikis stebėtojui, besistengiančiam prasiskverbti pro jautrius, daugiasluoksnius, konceptualius menininkės kūrybos klodus. Galima teigti, kad kūrėjos darbus, eksponuojamus galerijoje, reikia ne tirti, o patirti. Įsileisti į vidų ir išgyventi.

Skaityti daugiau: http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/menas-ir-pramogos/mazi-prisilietimai-isjudinantys-didelius-dalykus-682709

Su menotyrininke Giedre Legotaite pažįstamos jau senokai. Šį kartą paskambinusi Giedrė pasiūlė interviu mano dirbtuvėje. Buvo vėlyvas ruduo. Dirbtuvė nekūrenama, šalta,  todėl mūsų trumpą susitikimą iš studijos perkėlėm į jaukesnę aplinką – mano virtuvę. Ir čia susitikom keturiese – Giedrė, aš ir du literatūriniai herojai iš Oscar Wilde knygos „Ketinimai“. Pasirinkdama juos, kaip pokalbio dalyvius, ir suformavusi savo pokalbį, remdamasi  jų diskusija, Giedrė mane šiek tiek nustebimo ir gal net pradžiai prirėmė prie sienos.  Bet jaukiai  sėdint virtuvėje ir gukšnojant šiltą arbatą  buvo imamas ne interviu, o vyko  atviras abiejų t.y. visų kelturių pokalbis.

Kaip atkreipiama parodos „Apie ilgesį, prisilietimus ir atsivėrimą“ spaudos pranešime, ilgesys tavo kūryboje naudojamas ir kaip filosofinė ir kaip estetinė idėja: „Ilgėjimasis kažko visai nenusakomo žodžiais. / Ištįsusi laike ilgesio būsena. Įsitempia. / Tai ne praeitis, ne konkretus žmogus ar vieta. / Galbūt tai – įsivaizduojamas momentas, kai turėjau viso pasaulio laiką?“. Ką reiškia viso pasaulio laiko turėjimas?

H.Hesse sako, kad visi reiklesnieji – pažįstantys ilgesį. Be laiko dar egzistuoja amžinybė. O kai erdvė tampa laiku, gali skristi kur nori.

Plačiau skaityti čia: http://artnews.lt/44910-44910

Menotyrininkė Dovilė Stirblytė savo projektui „Pokalbiai menininkų studijose“ kalbina įvairių sričių menininkus. Viena iš jos vedamų pokalbių dalyvių  teko pabūti ir man. Susitikusios vieną besibaigiančios vasaros dieną mano studijoje plepėjom, diskutavom, keitėmės savais pastebėjimais…prasmės reikšmingumo nereikšmingumo patyrimais…

 Ką Tau reiškia kūrinio forma, jo medžiaga? Kiek Tau ji svarbi?

Greičiausiai to nesureikšminu. Svarbu tai, apie ką noriu kalbėti, kokią jauseną, būseną noriu perteikti. Nesu labai mąstanti, išmąstanti. Labiau viskas tiesiog atsitinka. O gal ir ne viskas, pradžia – atsitinka. Arba būna, kad ilgai nešiojies kažkokios būsenos nuojautą, jos jausmą ir lauki to atsitikimo, kai sužinosi, kokiu būdu, kokia forma tai išsakysi.

Visą interviu galite perskaityti čia www.kamane.lt

Povilas Ramanauskas kaip ir aš yra tapytojas, tačiau savo idėjų išraiškai pasirenkantis ir kitas medijas, tokias kaip instaliaciją, fotografiją, ieškantis tapybos įvairiuose skirtingų medžiagų paviršiuose, santykiuose su dirbtine ir/ar natūralia šviesa.. Tenka ir kartu dalyvauti ne vienoje parodoje. Jo nuoširdus atsidavimas, nesvarbu idėjai ar draugui yra toks tikras ir stiprus. Su Povilu dažnai pasišnekam apie menus, ką darom, kodėl taip ar kitaip išsakom savas mintis, pastebėjimus. Šis interviu tik vienpusis be Povilo nuomonių, o būtų idomu turėti ir tą neparašytą dalį su jo pastebėjimais…

Židrija, esi menininkė, kurianti įvairiomis medijomis. Kiek tavo kūryboje šios medijos daro įtaką viena kitai? O gal yra koks bendras principas, kuris viską paverčia visuma?

Ko gero, negalvoju apie medijas. Svarbu idėja, kurią noriu perteikti. Ir jeigu tai idėjai reikia tapybos – aš tapau. Jeigu reikia performanso – atlieku performansą. Pasirinkimas įvyksta savaime. Jei mintis išsigrynino performanso pavidalu, tai tokia išraiška būtent tai idėjai ir turi būti.

Vieta  Galerija POST,  Laikas  02 27 17:00 – 21:00

Laisvės al. 51a, 4 aukštas, Kaunas

Žiema trunka ilgiau, nei kuris kitas metų laikas. Ji prasideda anksčiau, nei ženklina kalendorius, ir pasibaigia gerokai vėliau, nei tikimasi. Pačiam šalčiausiam žiemos taške paprastai net viltis, kad pavasaris ateis ir „vasaris nebus amžinai“ (1), sustingsta į ledo luitą.
Siekdami tikslumo, sakytume, kad žiema, regis, trunka ilgiau, nei pavasaris, vasara, ruduo. Klampi tyli tamsa, kurioje skendime šaltaisiais mėnesiais, tarsi atbukina mūsų percepcijas, padedančias suvokti laiko bėgimą. Kalendorius liudija, kad žiema – tai gruodis, sausis, vasaris, todėl ir regis, nes visa kita, nepriklausoma nuo kalendoriaus, yra tik regimybė, individuali nuojauta.
Knygoje „Time Warped“ („Deformuotas laikas“) (2) Claudia Hammond rašo apie sudėtingus procesus, vykstančius mūsų smegenyse. Procesus, nuo kurių priklauso, kaip suvokiame laiką. Tai, kaip laikas bėga – praskuba palikdamas mus užnugaryje, ar velkasi kaip besispyriojantis vaikas – priklauso nuo to, ar mes susitelkiame į tai, kas vyksta, ar dėmesį sutelkiame veikiau į savo vidų, galiausiai, dar kitaip jis teka tuomet, kai nesugebame susitelkti apskritai, kai mūsų dėmesys šokinėja nuo vienų dalykų prie kitų. Ne ką mažesnę įtaką, nei dėmesys ir mūsų gebėjimas jį sutelkti, laiko percepcijai turi ir emocijos bei atmintis. Skaityti plačiau